- nutverti
- 1 nutvérti, nùtveria, nutvė́rė tr. 1. Plt padaryti, pastatyti (tvorą): Brolis labai tvirtai ir gražiai tvorą nutvė́rė NdŽ. Tvora po vienai linijai lygiai nutvérta DrskŽ. Gražiai nū̃tvera toras, gali šauti viršūnėms – neužkliudysi Pvn. Tvorą kiaurai ligi klojimo nutvė́rė Grž. Tvorą jos (vynyčios) pagadino, kuri iš pirmo nuog tave buvo gerai nutverta PK72. Ir nutvėrė tvoružėles šviesiomis strielbelėmis KlpD49. Te nutvė́rė tvoružėlę baltųjų dalgelių JD1071. | refl. tr., intr.: Nusitvė́rė torą iš lentų, aukščiau už galvos Krš. Tvora kažkaip nusitvė́rė kreivai, reiks ardyt Ėr. 2. R9, MŽ12 tvora apriboti, apsupti, apjuosti: Aš tau nutvérsiu rūtų darželį šalyje vieškelėlio JD439. Tai nutvėrė broliai daržą po stiklo langeliu BsO159. Nutvėriau darželį šilavijo pinavijo LTR(Vs). Gražus mano darželis, tai gražiai nutvertas (d.) Lp. 3. tveriant padaryti, pastatyti, įrengti: Peliūzė (Robinzonas) galėjo sau pūnalę iš šakų nutverti S.Dauk. Nutvė́rė iš alksnių sau ketvirtainišką trobelę Užv. Apgenėjo šakeles ir išskaldė lenteles, ir nutvėrė laivelį, susodino sūnelius LTR(Vs). 4. nuardyti (tvorą): Reikia nutvérti tvorą, kad nebereikalinga NdŽ. Čia jau nebėr štakietų – nutvė́rė Skr. Nutversiu tvorą, o sugriūdysiu mūrus aplinkui ją (vynyčią) MP95. 5. Š, Lkv nuvynioti (tvarstį), nurišti: Nutvérti tvarsčius nuo žaizdų NdŽ. ║ nuvyniojus tvarstį palikti ką nebeaprištą: Kad nutvė́rei pirštą, vėl krau[ja]s ims bėgti Vkš. Dvi seselės buvo, ta viena nutvė́rė koją Kal. Kad padėjai aptverti, padėk ir nutverti pirštą Rt. | refl. tr. Š: Pirštas būs jau užgijęs, galiu nusitvérti Vkš. \ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti
Dictionary of the Lithuanian Language.